info@ausa.lt
Fizinių asmenų bankrotas tik sąžiningiems asmenims

Fizinių asmenų bankrotas tik sąžiningiems asmenims

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, gali bankrutuoti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Po kol kas fizinių asmenų bankroto įstatymas yra kritikuojamas, kad jis painus bei turi per daug išimčių. Tobulėti yra visada kur. Atidžiau pažvelgus į įstatymo nuostatas nekyla abejonių, kad pagrindinis bankrutavimo principas Lietuvoje yra sąžiningumas.

Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas. Tik po 10 metų tas asmuo galės pasinaudoti įstatymo teikiama galimybe bankrutuoti. Tai yra svarbus saugiklis fizinių asmenų bankroto įstatyme. Bankrotu procesu piktnaudžiaujantis asmuo daro žalą ne tik administruojančias paslaugas teikiančiai asmenų grupei, bet ir valstybės ekonomikai. Žinoma, bankrotas nėra naudingas valstybės ekonominiam sektoriui, bet siekiant padėti asmenims išvengti skurdo, bankrotas yra viena iš priemonių šiai problemai įveikti.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta, kad bankroto procedūra turi trukti iki 5 metų. Terminas iš pirmo žvilgsnio atrodo logiškas, bet su visomis administracinėmis procedūromis, jis gali užtrukti iki šerių ar net daugiau metų. Tai tikras sąžiningumo išbandymas, per tiek metų žmogaus gyvenime gali daug kas pasikeisti.

Ekspertai akcentuoja ir dar vieną blogybę, su kuria gali susidurti ir patys sąžiningiausi asmenys nusprendę bankrutuoti. Regis yra logiška, kad bankroto procedūros metu, žmogus turi visomis išgalėmis stengtis padengti kiek įmanoma daugiau įsiskolinimų kreditoriams. Susirasti geriau apmokamą darbą, o gal ieškoti papildomų legalių uždarbio šaltinių. Bet jei per penkerių metų laikotarpį asmuo bent kartą suklydo, bankroto procesas yra nutraukiamas ir asmuo negali bankrutuoti. Tai yra akivaizdus įstatymo trūkumas, nes nepaliekama erdvės žmogiškajai klaidai. Penkeri metai gan ilgas laikotarpis, o per juos net ir sąžiningas asmuo gali mažiausiai vieną kartą suklysti, juk klaida gali būti padaryta per nežinojimą ar nesusipratimą. Deja, prieš įstatymą yra lygūs visi.

Po kol kas veikiančiam įstatymui trūksta konkretumo. Reikia tikėtis, kad rengėjai sugebės pašalinti tam tikrus trūkumus, kurie bus aiškiau apibrėžti, mažiau erdvės paliekama teismų praktikai. Svarbiausia, kad sąžiningai bankrutuoti nusprendę asmenys galėtų, tai padaryti be jokių papildomų rūpesčių. Klaidas gyvenime darome visi, bet jų pamokos kartais būna labai skaudžios.